- kazokas
- 1 kazõkas (rus. кaзaк) sm. (2) K; M 1. DŽ istor. Rusijoje nuo XVIII amžiaus – karių luomo žmogus, kilęs iš Dono, Kubanės, Tereko, Orenburgo ir kitų karinių sričių, už lengvatinį naudojimąsi žeme įpareigotas tarnauti kariuomenėje arba tarnaujantis joje raiteliu: Kazokai ir žandarai daug kartų buvo išvaikę manifestantus, bet jie vėl susirinkdavo rš. Prijojo pilnas dvaras kazokų JV973. Atjojo ponai kazokai JD491. O da neprijojau nė Lietuvos, sutikau kazokus JD1088. Tavo dukrelė, balta lelijėlė, kazokėlių žemelė[je] JV340. Kazoks žirgą girdė JV1029. Mes pažinom savo seserėlę vidury kazokėlių JD673. Atjojo kazokėlis jūrelių pakraštėliu JV77. ^ Ne navyna kazokui vaina Tvr. 2. rš iš buvusių karinių sričių gyventojų sukomplektuoto raitelių dalinio karys. 3. SD109 lengvai ginkluotas raitelis: Mes užaugom trys broliukai kaip žemaičių kazokiukai Žl. Tekėk už manę kazokiuką, tu už manę jauną žalnieriuką JV322.
Dictionary of the Lithuanian Language.